Trumpa individualiosios psichologijos raidos Lietuvoje apžvalga

TRUMPA INDIVIDUALIOSIOS PSICHOLOGIJOS RAIDOS LIETUVOJE APŽVALGA

 

Alfredo Adlerio teorijos ir praktikos taikymas bei sklaida buvo veikiami Europos istorijos. Adleris suformulavo savo pirmuosius teorinius postulatus būdamas artimas S. Freudo mokinys. Freudas supykęs atmetė Adlerio idėjas, netgi pareiškė, kad jos yra labai pavojingos psichoanalizės teorijai, ardo ją iš esmės. A. Adleris buvo priverstas pasitraukti iš psichoanalitikų rato ir 1914 m. įkūrė savo Individualiosios psichologijos draugiją, pradėjo leisti žurnalą „Journal for Individual Psychology”. Tolesnei jo teorijos eigai įtakos turėjo jo patirtis Pirmojo pasaulinio karo metais, kai jis tarnavo veikiančioje armijoje gydytoju psichiatru. Kai kurioms jo pažiūroms galėjo turėti įtakos ir jo žmona Raissa Epštein, iš Rusijos emi¬gravusi socialiste, feministė. Būtent per žmoną jis susipažino ir artimai bendravo su Leonu Trockiu ir jo žmona Natalja, būtent ji privertė Adlerį pamatyti ir suvokti moters nelygiavertiškumą to meto visuomenėje. Ir gyvenime, ir savo teorijoje bei konsultavimo praktikoje Adleris teigė lygiavertiškumo ir demokratijos idėjas kaip labiausiai atitinkančias mūsų psichologine prigimtį. A. Adleris turėjo progos susidurti su realia komunizmo destrukcija – ketvirtąjį dešimtmetį Rusijoje neišaiškintomis aplinkybėmis žuvo jo vyriausioji duktė.

Austrijoje Adleris užėmė tvirtą padėtį moksliniame ir socialiniame to meto gyvenime. Buvo populiarios jo paskaitos, populiarus jis buvo tarp kolegų, turėjo gausų savo pasekėjų būrelį, netrūko klientų. Sėkmingai ėjo individualiosios psichologijos žurnalas, Vienoje buvo įkurta gimnazija, kurioje vaikai buvo ugdomi pagal Adlerio idėjas. Į šį ramų gyvenimą įsiveržė griaunanti istorinė jėga.

 

Nacizmas – kitas totalitarinis režimas atėjo į valdžią Austrijoje ketvirtojo dešimtmečio viduryje. A. Adleris įžvelgė šios politinės jėgos grėsmę dar anksčiau. Jis pats su savo šeima jautėsi nesaugiai, nes buvo žydai, o ir pati fašizmo ideologija buvo priešinga visai jo pasaulio bei žmogaus sampratai. 1926 m. Adleris emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas. JAV Adlerio teorija tapo labai populiari. Įdomu, kad Adleriui pradėjus rašyti angliškai kai kurios jo teorijos sąvokos šiek tiek pasikeitė. Amerikietiškas pragmatiškumas metafizines aukštumas pasiekiančią bendruomeniškumo jausmo (Gemeinschaftsgefuehl) sampratą pakeitė žemiškesne, į veiklą nukreipta socialinio intereso sąvoka. Adleris ir gyvendamas Amerikoje daug keliavo po Europą ir skaitė paskaitas įvairiuose universitetuose, stengėsi patekti į Tarybų Rusiją, matyt, tikėdamasis ap¬tikti prapuolusios dukters pėdsakus. Mirė 1937 m.

 

1933-1945 m. Adlerio pasekėjų Vokietijoje ir Austrijoje liko mažai. Kai kurie emigravo, kai kurie žuvo koncentracijos stovyklose, kai kurie -dar blogiau – bendradarbiavo su nacistine vyriausybe. Po karo adleriška teorija ir praktika vokiškai kalbančiuose Europos kraštuose praktiškai nunyko. Ir tik antroje dvidešimtojo amžiaus pusėje vėl sugrįžo pakankamai ironiškai – iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Sugrįžo amerikietiškuoju variantu, ir tik vėliau Vokietijoje atgimė adleriškos analizės mokykla.

 

Lietuvoje Adlerio teorijos pagrindus Vilniaus universitete dėstė prof. A. Gučas. Nuo devintojo dešimtmečio vidurio Lietuvoje kelis kartus lankėsi Cincinačio Xaviero universiteto prof. V. Bieliauskas – šeimos terapeutas, Adlerio mokyklos žinovas ir atstovas. Iš naujos pirmųjų Lietuvoje paruoštų psichologų kartos viena iš Adlerio teoriją propagavusių ir palaikiusių psichologų buvo prof. D. Gailienė. Psichologai Z. Streikus ir A. Kučinskas nuo studijų metų domėjosi A. Adlerio psichologija, A. Kučinskas dėstė apie ją VDU bei Humanistinės ir egzistencinės psichologijos institute. 1992 m. Druskininkuose Z. Streikus, D. Streikuvienė, R. Bieliauskaitė įsteigė „Darnos” mokyklą. Aktyviai jos veikloje dalyvavo D. Kuzmickienė, programas organizuoti padėdavo tuo metu Druskininkuose gyvenusios ir dirbusios psichologės R. Kalnaitytė ir E.Repšytė. Nuo 1992 m. buvo užmegztas vaisingas ir aktyvus bendradarbiavimas su tarptautine adlerininkų bendruomene.

 

Asmenine Z. Streikaus iniciatyva Darnos mokyklos steigėjai 1992 m. išvyko į tarptautinę A. Adlerio psichologijos mokyklos vasaros stovyklą ICASSI (International Committee of Adler Summer Schools and Institute) Olandijoje, 1993 m. – Prahoje. Ši šeimoms, vaikams ir jaunimui skirta stovykla ICASSI buvo įkurta individualiosios psichologijos klasiko, A. Adlerio mokinio R. Dreikurso iniciatyva 1963 m. Jos tikslas – skleisti A. Adlerio mokymą. Programa paruošta įvairių sričių profesionalams -psichologams, psichoterapeutams, socialiniams darbuotojams, pedagogams, tėvams, verslininkams, jaunimui. Šiose mokyklose užmegzti ryšiai padėjo 1992-1996 m. Druskininkų „Darnos” mokykloje suorganizuoti nemažai seminarų, kuriuos vedė iškilūs individualiosios psichologijos profesionalai – Betty Lou Betner (JAV), Helmutas Heuschenas (Vokietija), Teo Joostenas (Olandija), Ericas Masangeris (JAV), Michaelis Pop-kinas (JAV),Yvonne Schuerer (Šveicarija), prof. R. Kernas (JAV), Frankas VValtonas (JAV). 1993 m. „Darnos” mokykloje suburta pirmoji mažoji lietuviškoji adlerinė vasaros stovykla (mini ICASSI), kurią vedė IP klasiko R. Dreikurso duktė Eva Ferguson-Dreikurs ir jos vyras prof. W. G. Lindenas bei psichologė iš Kanados E. Nash. Visi šie žmonės esmingai prisidėjo prie individualiosios psichologijos idėjų plitimo Lietuvoje. Jų moralinė, profesinė ir finansinė parama buvo svarbi tolesniame A. Adlerio idėjų sklaidos procese.

 

Kitas individualiosios psichologijos raidos etapas – 1997 m. Editos Briedienės iniciatyva 20 žmonių iniciatyvinė grupė įsteigė Lietuvos individualiosios psichologijos draugiją (LIPD). Edita Briedienė buvo pirmoji jos prezidentė. Šiuo metu draugija vienija daugiau nei 60 narių. Vyksta tradiciniai renginiai – konferencijos, vasaros stovyklos.

 

1997    m. Eglės Zubienės ir Editos Briedienės iniciatyva buvo surengta pirmoji LIPD vasaros stovykla Paberžėje. Joje dalyvavo 30 žmonių -įvairių sričių profesionalų su šeimomis. Nuo to laiko LIPD vasaros stovykla vyksta kiekvienais metais. Dalyvių skaičiui išaugus iki 100 ir daugiau buvo pakeista stovyklos vieta. Ir pastaraisiais metais rugpjūčio pabaigoje adlerininkai ir jiems prijaučiantieji su šeimomis ir be jų renkasi Pasvalio rajone esančiame Balsių malūne. Įvairiapusė programa skirta ir profesionalams, ir įvairaus amžiaus jų šeimų nariams.

 

1998    m. Lietuvoje vykusiame ICASSI turėjo galimybę dalyvauti net 40 Lietuvos profesionalų. Lietuvoje individualiosios psichologijos raidą skatinti padėjo ir filantropas iš Jungtinės Karalystės J. Sharpas – ne tik sudaręs galimybę dideliam būriui psichologų iš Lietuvos dalyvauti tarptautinėje vasaros stovykloje (ICASSI) Vilniuje, bet ir finansavęs 1999-2000 m. prof. R. Kerno bei F. Waltono projektą. Buvo mokomi trijų Baltijos šalių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos psichologai, pedagogai bei mokytojai, o mokymus vedė prof. R. Kernas ir F. Waltonas bei 4 LIP draugijos narės psichologės: L. Lasauskienė, E. Beržinienė, E. Zubienė ir V. Dapševičienė. Šis projektas ne tik prisidėjo prie Adlerio idėjų sklaidos Baltijos šalyse, bet ir ugdė Lietuvos profesionalus, kurie gautas žinias toliau galėjo sėkmingai taikyti mokymuose Lietuvoje.

 

1999-2000 m. Lietuvos individualiosios psichologijos draugijos gyvenime būta daug įvykių: grupė stažavo užsienyje, Lietuvoje vedė įvai¬rius mokymus psichologams, tėvams, pedagogams, gydytojams, socialiniams darbuotojams, vaikams ir paaugliams. Matant vis akivaizdesnę individualiosios psichologijos mokymų prasmę ir praktinę naudą, vis aiškesniu tapo sistemingų ir nuoseklių žinių poreikis. Tuo laikotarpiu Edita Briedienė stažavosi Šveicarijoje, Ciuricho individualiosios psichologijos institute. Jos patyrimas, kitų šalių kolegų padrąsinimas ir Lietu¬vos bendraminčių palaikymas nulėmė visuomeninės mokslo institucijos – Individualiosios psichologijos instituto įsteigimą.

 

Lietuvos individualiosios psichologijos draugija 2000 m. įstojo į IAIP – Tarptautinę individualiosios psichologijos asociaciją. 2008 m. tarptautinį šios draugijos kongresą Tarptautinė IP asociacija patikėjo jos vardu organizuoti Lietuvos individualiosios psichologijos draugijai bei Individualiosios psichologijos institutui. Šis sprendimas rodo, kad Lietuvos adlerininkai yra laikomi pakankamai pajėgūs atlikti tokį sudėtingą uždavinį. 2012 m. Druskininkuose vyko pakartotinai

 

2000 m. vasario mėnesį buvo įsteigta viešoji įstaiga Individualiosios psichologijos institutas. Jo steigėjos – Rasa Barkauskienė, Erika Beržinienė, Rasa Bieliauskaitė, Edita Briedienė, Lilija Lasauskienė, Violeta Satkūnienė ir Eglė Zubienė. Violeta Satkūnienė buvo pirmoji instituto direktorė. Instituto mokslinę ir taikomąją strategiją kuria mokymo taryba, kurią sudaro Edita Heister, Erika Kern, Eglė Zubienė, Rasa Barkauskienė ir Rasa Bieliauskaitė. Instituto veiklai vadovauja vykdančioji direktorė Rasa Bieliauskaitė, programų direktorė Rasa Kardaitė Vėlyvienė.

Šiuo metu Individualiosios psichologijos institute vyksta šios programos: