Pradėjusi studijuoti psichologiją Vilniaus universitete studijas baigiau Maskvos Lomonosovo valstybiniame universitete. Psichologe dirbau Druskininkų vaikų sanatorijoje „Saulutė”, Eksperimentinės ir klinikinės psichologijos bei Motinos ir viako sveikatos apsaugos institutuose Vilniuje. 1985 metais apsigyniau daktaro disertaciją tema „Vaikų, sergančių juveniliniu reumatoidiniu artritu ypatybės ir psichologinė korekcija”. Nuo 1995 metų esu docentė Vilniaus Universiteto Klinikinės ir organizacinės psichologijos katedroje.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir atsiradus galimybei mokytis praktinės psichologijos ir psichoterapijos pradėjau domėtis Individualiąja psichologija. Dalyvavau organizuojant pirmuosius mokymus Lietuvoje, Druskininkuose, esu viena iš IPI steigėjų ir dėstytojų, aktyviai dalyvauju instituto ir Lietuvos Individualiosios psichologijos draugijos renginiuose, nuo 2008 metų esu draugijos (LIPD) prezidentė.
Individualiosios psichologijos (Adlerio) teorija aprašo žmogų visame jo sudėtingume ir gražume, ir daro tai labai paprastai – jos supratimu kiekvienas iš mūsų yra laisvas daryti pasirinkimus ir jų esmėje yra noras būti mylinčiu(priklausančiu) ir mylimu. Tiksliau mylimu ir mylinčiu, tokia eilės tvarka. Ne visada tai pavyksta, tačiau visada yra galimybė keisti save ir tuo pačiu tą pasaulį kurį mes kiekvienas pats sau kuriame. Ir visada yra noras pamatyti tą tikrąją nesukurtą realybę – čia gal jau mano asmeninis noras. Ne veltui mano draugės kartais sako, kad aš per sudėtingai rašau, kalbu, gal žiūriu, bet man labai patinka žinoti, kad daug ko nesuprantu, kad nevisada moku mylėti ir kad „viskas gali būti kitaip” tam tikrose ribose.
Individualiosios psichologijos institute mokausi vaikų ir suaugusių psichodinaminės psichoterapijos ir analizės, turiu nedidelę privačią praktiką. Ši veikla man labai patinka.
Turiu dvi suaugusias dukras, kurios suteikia man daug džiaugsmo ir kūrybinių impulsų.