IP konsultavimo programa


 

Priėmimas Aprašymas Sesijos Sesijų datos Gyvenimo stiliaus pažinimas Mokomosios konsultacijos Supervizijos Literatūra Egzaminas Dėstytojai Atsakymai į klausimus

Mokytis IP konsultavimo programoje gali:

  • IPI klausytojai, sėkmingai baigę bazinio IP kurso programą;
  • asmenys, turintys nurodytą išsilavinimą (po išlyginamojo kurso):
  1. psichologijos specialybės magistrai (ar turintys šį išsilavinimą atitinkantį aukštojo mokslo diplomą);
  2. gydytojai rezidentai;
  3. psichologijos specialybės studentai-magistrantai.

Klausytojai priimami po individualaus ir/ar grupinio pokalbio.
Institutas turi teisę nepriimti į mokymo programą asmenų, atitinkančių keliamus išsilavinimo reikalavimus, tačiau neturinčius pakankamos motyvacijos ar asmeninio pasirengimo.

Primename, kad mokslai IPI nesuteikia naujos kvalifikacijos ar specialybės, tačiau suteikia žinias ir įgūdžius.

Baigę IPI, klausytojai gauna pažymėjimą, kuriame išvardinti lankyti kursai ir atlikti praktiniai darbai. Išlaikiusiems baigiamąjį egzaminą, išduodamas papildomas pažymėjimas, kuriame nurodoma, jog klausytojas turi IP kosultavimui reikalingas žinias ir įgūdžius.

Norinčius mokytis IP konsultavimo programoje, prašome siųsti savo CV, išsilavinimą patvirtinančių dokumentų kopiją ir motyvacinį laišką adresu info@ipi.lt. Dokumentus galima siųsti jau dabar, nelaukiant, kol bus paskelbta programos pradžios data.

Naujos grupės mokslų pradžia numatoma 2018 m.

Klausimus, susijusius su programa ar Jūsų galimybe mokytis programoje, siųskite direktorei dr. doc. Rasai Bieliauskaitei el. paštu rasa.bieliauskaite@ipi.lt arba programos koordinatorei Silvai Markuckienei silva.markuckiene@ipi.lt

IP KONSULTAVIMO PROGRAMOS TIKSLAI

Suteikti individualiosios psichologijos teorijos ir konsultavimo žinias bei įgūdžius, kuriais remdamiesi programos dalyviai galėtų padėti žmonėms sukaupti daugiau drąsos ir pasiekti didesnę sėkmę sprendžiant meilės, draugystės ir darbo uždavinius.

UŽDAVINIAI

Ugdyti praktinius konsultavimo įgūdžius.
Pristatyti pagrindinius individualiosios psichologijos konsultavimo principus ir metodus.
Suteikti žinių apie konsultavimo ypatumus įvairiose srityse.

PROGRAMOS APIMTIS

Visos mokymo programos trukmė – mažiausiai 2 metai (tiek laiko trunka teorinės sesijos, po jų klausytojas dar metus gali atlikti praktinius darbus, rašyti baigiamąjį darbą ir ruoštis baigiamajam egzaminui).
Teorijos mokymasis IP konsultantų programoje vyksta sesijų metu, kurių kiekvienos trukmė – 2 dienos, 20 akad. val. (penktadienis-šeštadienis). Sesijos vyksta kartą per mėnesį arba rečiau (su retomis išimtimis). Praktiniai užsiėmimai ir savarankiški darbai vyksta tarp sesijų, klausytojų pasirinktu ir jiems patogiu metu.
Iš viso programoje 16 sesijų.

Prieš pirmąją sesiją klausytojai, nebaigę bazinio IP kurso, privalo perskaityti nurodytą literatūrą ir išklausyti išlyginamąjį seminarą. Šie, parengiamieji, seminarai vyksta sausio-vasario mėnesiais.

Kiekvienos sesijos išdėstymo tvarka:
Penktadienis 9.00-19.00 val.
Šeštadienis 9.00-19.00 val.

Kiekvienos sesijos metu, tiek po pirmos, tiek po antros dienos paskaitų (nuo 17.30 iki 19.00 val.) vyksta grupinės terapijos užsiėmimas. Ši dalis skirta darbui su grupės mikroklimatu ir vidine dinamika.

PRIVALOMI PAPILDOMI SEMINARAI IR KLAUSYTOJŲ SAVARANKIŠKOS UŽDUOTYS

Gyvenimo stiliaus pažinimas individualiose konsultacijose. Klausytojas turi surinkti ne mažiau, kaip 50 asmeninių konsultacijų. Terapeutą klausytojai gali pasirinkti iš pateikiamo IP psichoterapeutų ir konsultantų sąrašo.

Literatūros studijos. Tarp sesijų programos dalyviai savarankiškai ar mažose grupelėse studijuoja literatūrą. Atsiskaitymas už literatūros studijas vyksta sesijų metu.

Savarankiškos užduotys – namų darbai. Nuo 3 sesijos klausytojai pradeda dirbti savarankiškai. Pirmaisiais mokymosi metais savarankiško darbo tikslas – lavinti „kliento“ ir problemos įvertinimo įgūdžius, pokalbio meną, metodų panaudojimą ir pan. Taip pat labai svarbu reflektuoti ir sąmoningai suvokti savo darbą, tad tarp sesijų klausytojai mokosi aprašyti konsultavimo atvejus – nuo kreipimosi priežasties, iki pilno aprašo – gyvenimo stiliaus įvertinimo (modelis bus pateiktas).

Namų darbus klausytojai atlieka mažose grupelėse (3-4 žm.), pirmiausia modeliuodami konsultavimo situacijas, o po to jas aprašydami. Aprašomasis, ne būtinai turi būti tikras klientas, tačiau taip pat negali būti klausytojo šeimos (bazinės ir dabartinės) narys. Jei aprašydamas atvejį, klausytojas praranda galimybę tęsti aprašymą su pasirinktu asmeniu, jis turi aprašyti naują asmenį, aprašą pradėdamas iš pradžių.

Už kiekvieną savarankiško darbo etapą (dar vadinamą namų darbu) klausytojas turi atsiskaityti  paskirtam IPI dėstytojui. Dėstytojas, prieš patvirtindamas konsultavimo aprašymą, gali prašyti klausytojo koreguoti aprašą.

Antraisiais mokymosi metais, pilnai atsiskaitęs už visus namų darbus, klausytojas pradeda konsultuoti su supervizijomis ir aprašo dar du konsultavimo atvejus. Visi aprašomi atvejai turi būti realių klientų atvejai ir visi turi būti supervizuojami nuo darbo su jais pradžios. Aprašai aptariami su supervizoriais. Rekomenduojama konsultacijas aptarti su skirtingais supervizoriais.

Vienas iš atvejų (po patvirtinimo) pasirenkamas egzaminui, pateikiamas kaip baigiamasis atvejis.

Profesinė priežiūra/supervizijos. Antraisiais mokymosi metais klausytojai raginami pradėti konsultuoti savarankiškai. Šios konsultacijos yra lydimos profesinės priežiūros konsultacijų, dar vadinamų supervizijomis.

Profesinės priežiūros specialistą/supervizorių klausytojas pasirenka iš IP instituto pateikiamo sąrašo.
Viso kurso metu klausytojas privalo surinkti ne mažiau, nei 40 profesinės priežiūros valandų, iš kurių 20 akad. val. gali būti surinkta lankantis profesinės priežiūros grupėje, pas IP instituto dėstytoją arba IP konsultantų asociacijos supervizijos grupėje.

Baigiamasis egzaminas. Programą dalyviai baigia baigiamuoju egzaminu, kurio metu raštu pristato konsultuoto atvejo aprašymą. Baigiamojo egzamino metu klausytojas atsako į dėstytojų klausimus, susijusius su jo rašto darbu. Egzamino pagrindinis kriterijus – individualiosios psichologijos teorijos išmanymas, gebėjimas ją taikyti konsultuojant klientą, konsultavimo įgūdžių stiprumas, dalyvio asmeninė branda, savojo gyvenimo stiliaus ir jo įtakos konsultavimui supratimas. Egzaminą priima egzaminų komisija – keletas instituto dėstytojų.
Laikyti baigiamąjį egzaminą klausytojas gali, jei jis dalyvavo ne mažiau, nei 80 % sesijų valandų ir išpildė kitus programos reikalavimus.
Kad klausytojas galėtų savo darbą teikti egzaminui, jį turi būti pasirašę du supervizoriai.
Egzaminą priima egzaminų komisija – instituto dėstytojai ir supervizoriai.
Baigiamajame egzamine klausytojo teisėmis gali dalyvauti ir kiti IPI konsultavimo programos klausytojai.
Egzamino metu klausytojas ir egzaminų komisija diskutuoja apie aprašytąjį atvejį, kliento ir konsultanto gyvenimo stilius, jų santykį, konsultanto gyvenimo stiliaus įtaką konsultuojant klientus. Klausytojas atsako į IP teorijos klausimus, susijusius ar kilusius iš atvejo aprašymo.

BAIGIMO DOKUMENTAS

Baigęs IP konsultavimo programą, klausytojas gauna IP konsultavimo programos baigimo  akademinę pažymą, kurioje išvardijamos studijuotos disciplinos, nurodomas profesinės priežiūros valandų skaičius, papildomų seminarų valandos, gyvenimo stiliaus pažinimo valandos asmeniniame konsultavime. Pažymą pasirašo instituto direktorius.

Išlaikę egzaminą, klausytojai gauna instituto baigimo pažymėjimą, kuriame pasirašo egzaminų komisija ir instituto direktorius. Pažymėjime įrašoma egzaminų komisijos išvada, nurodanti, jog klausytojas turi IP konsultavimui reikalingas žinias ir įgūdžius.

DĖSTYTOJAI

IP konsultavimo programoje dėsto patyrę psichologai ir psichoterapeutai, dirbantys individualiosios psichologijos srityje, dauguma tobulinantys savo žinias IP analitinės psichoterapijos programoje, kurią kuruoja ir dėsto pripažinti Vokietijos IP analitikai. Programos specifines temas gali dėstyti patyrę ir pripažinti kitų psichologinių mokyklų atstovai.

MOKSLŲ APMOKĖJIMO TVARKA

Mokslus Individualiosios psichologijos institute finansuoja patys dalyviai.
Už mokymąsi programoje galima sumokėti dalimis – mažiausia įmoka lygi 120 Eur.
Visos programos kaina – 1920 Eur.

Dalyvauti moksluose galima tik sumokėjus įmokas. Jei klausytojas praleidžia teorinę sesiją, sutarties galiojimo laikotarpyje (sutartis sudaroma trims metams), jis gali lankyti tą pačią sesiją su kitu klausytojų srautu be papildomų mokesčių.

Individualių  ir profesinės priežiūros konsultacijų kainos sutartinės.

 

IP konsultavimo programos sesijos

 

Ses. nr. Pavadinimas Turinys
1 sesija Psichinė sveikata individualiosios psichologijos požiūriu. Sveikumo ir sutrikimo samprata individualiojoje psichologijoje.
2 sesija Įvadas į adlerietišką konsultavimą. Bendrieji individualaus konsultavimo principai. Konsultanto asmenybė ir įgūdžiai. Konsultavimo procesas ir santykis. Kontraktas konsultavime. Etiniai klausimai konsultavime.
3 sesija Pirmasis susitikimas su klientu. Pasitikėjimo santykio kūrimas. Kliento stebėjimas. Problemos ir simptomų analizė. Kliento gyvenimo uždaviniai.
4 sesija Informacijos apie kliento gyvenimo stilių rinkimas. Anamnezės duomenų rinkimas: ankstyvoji patirtis, šeimos konsteliacija, šeimos atmosfera, santykiai. Ankstesnis konsultavimas ar psichoterapija.
5 sesija Ankstyvieji prisiminimai ir sapnai. Ankstyvųjų prisiminimų ir sapnų užrašymas ir interpretacija.
6 sesija Adlerietiškas konsultavimas. Kliento gyvenimo stiliaus analizė. Adlerietiško konsultavimo stadijos.
7 sesija Pokytis konsultavime. Adlerietiška pokyčio fazė. Konsultavimo pabaiga.
8 sesija Kūrybiniai metodai konsultavime. Meninės raiškos ir kt. pritaikymas konsultavime.
9 sesija Asmens konsultavimas remiantis IP principais. Konsultavimo praktikumas.
10 sesija Porų konsultavimas. Porų konsultavimas, remiantis IP principais.
11 sesija Šeimos konsultavimas. Šeimos konsultavimas, remiantis IP principais.
12 sesija Vaikų ir jaunimo konsultavimas. Vaikų ir jaunimo konsultavimas, remiantis IP principais.
13 sesija Grupių konsultavimas. Pagrindiniai grupių konsultavimo principai. Grupių konsultavimo praktika.
14 sesija Grupių konsultavimo praktikumas. Grupių konsultavimo praktika.
15 sesija Konsultavimas krizių metu. Savižudybės krizė. Konsultavimas krizių metu.
16 sesija Konsultavimo užbaigimas. Profesinės etika Konsultavimo užbaigimas. Psichologo etika. Konsultavimo ribos, referavimas psichoterapijai.

 

 

IP konsultavimo programa

2016 m.

Ses. nr. Data Pavadinimas Dėstytojai
Įvadinė sesija Sausio 29-30 d. Gyvenimo stiliaus samprata: ankstyvieji vaikystės prisiminimai, šeimos konsteliacija, sąvokų samprata Silvestra Markuckienė
1 sesija Kovo 4-5 d. Psichinė sveikata individualiosios psichologijos požiūriu. Edita Heister
2 sesija Balandžio 8-9 d. Įvadas į adlerietišką konsultavimą. Elisabeth Fuchs-Brüninghoff
3 sesija Gegužės 13-14 d. Pirmasis susitikimas su klientu. Silvestra Markuckienė
4 sesija Birželio 3-4 d. Informacijos apie kliento gyvenimo stilių rinkimas. Daina Kremensienė

Algirdas Brukštus

5 sesija Rugsėjo 9-10 d. Ankstyvieji prisiminimai. Katharina Ullrich
6 sesija Spalio 7-8 d. Sapnai. Adlerietiškas konsultavimas. Algirdas Brukštus

Daina Kremensienė

Silva Markuckienė

7 sesija Lapkričio 11-12 d. Pokytis konsultavime. Daina Kremensienė
8 sesija Gruodžio 9-10 d. Kūrybiniai metodai konsultavime. Daina Kremensienė

Algirdas Brukštus

 

2017 m.

9 sesija Sausio 27-28 d. Asmens konsultavimas remiantis IP principais. Silvestra Markuckienė
10 sesija Kovo 17-18 d. Porų konsultavimas. Samuel Schürer
11 sesija Balandžio 21-22 d. Šeimos konsultavimas. Dr. Rasa Bieliauskaitė

Rasa Kardaitė Vėlyvienė

12 sesija Gegužės 26-27 d. Vaikų ir jaunimo konsultavimas. Dr. Rasa Barkauskienė
13 sesija Rugpjūčio 25-26 d. Grupių konsultavimas. Daina Kremensienė

Algirdas Brukštus

14 sesija Rugsėjo 29-30 d. Grupių konsultavimo praktikumas. Daina Kremensienė

Algirdas Brukštus

15 sesija Lapkričio 10-11 d. Konsultavimas krizių metu. Paulius Skruibis
16 sesija Gruodžio 8-9 d. Konsultavimo užbaigimas. Profesinė etika Rasa Bieliauskaitė

Rasa Kardaitė Vėlyvienė

 

Gyvenimo stiliaus pažinimas

Gyvenimo stiliaus pažinimas padeda spręsti asmeninius konfliktus (vidinius ir išorinius), krizes, kurios gali kliudyti betarpiškai suprasti kitą žmogų, kurti ir palaikyti konstruktyvius santykius. Jo metu lavėja įžvalgos, savęs suvokimas (dar vadinamas savirefleksija).  Savojo gyvenimo stiliaus pažinimas IP institute vykdomas individualiose konsultacijose ir grupėje.

Reikalavimai

IP konsultavimo programos dalyvis iki baigiamojo egzamino turi surinkti ne mažiau, nei 50 val. gyvenimo stiliaus pažinimo individualiose konsultacijose.

Individualias gyvenimo stiliaus pažinimo konsultacijas galima atlikti tik pas individualiosios psichologijos instituto rekomenduojamus specialistus.
IP institutas programos klausytojams pateikia sąrašą specialistų, iš kurio kiekvienas pasirenka sau priimtiną terapeutą ir kreipiasi į jį asmeniškai.
Klausytojas gali keisti terapeutą, tačiau individualių konsultacijų valandos pas skirtingus specialistus nesumuojamos.
IP klausytojus konsultuojantiems specialistams galioja konfidencialumo principas ir instituto atžvilgiu.
Nurodomas minimalus konsultacijų skaičius. Rekomenduojama pradėti asmenines konsultacijas iš karto įstojus į programą ir tęsti jas pradėjus dirbti su klientais.

Atsiskaitymas už individualias ir grupines konsultacijas vyksta su jas teikiančiais specialistais.

 

Mokomosios konsultacijos

IP konsultavimo programos neatsiejama dalis – mokomosios konsultacijos. Tai – individualus mokymasis, lydimas profesinės priežiūros specialisto. Mokomojo konsultavimo metu programos dalyviai individualiai susitinka su klientais ir vėliau šias konsultacijas aptaria su profesinės priežiūros specialistu.

Kad mokomosios konsultacijos vyktų sklandžiai, visos pirmosios 10 programos dalyvio konsultacijų su klientais yra lydimos profesinės priežiūros konsultacijų, vėliau profesinės priežiūros intensyvumas mažinamas.

Mokomųjų konsultacijų tikslas – mokymasis taikyti individualiosios psichologijos metodus konsultavime.

Iki IP konsultavimo programos baigiamojo darbo klausytojas turi būti konsultavęs ne mažiau kaip tris klientus (ne trumpesnės kaip 6 susitikimų konsultacijos), pateikęs jų gyvenimo stiliaus aprašus ir gavęs jų patvirtinimus ir vieną iš atvejų aprašęs pagal pateikiamą schemą ir parengęs baigiamajam egzaminui.

 

Profesinė priežiūra IP konsultavimo programoje

Antraisiais mokymosi metais IP konsultavimo programos klausytojai raginami pradėti konsultuoti savarankiškai (žr. „Mokomosios konsultacijos“). Šios konsultacijos yra lydimos profesinės priežiūros konsultacijų, dar vadinamų supervizijomis.

Jei klausytojas iki šiol nėra konsultavęs, kiekviena iš pirmųjų 10 konsultacijų su klientu lydima supervizijos.

Vėliau klausytojui pakanka supervizuotis kas 4-6 sesijos su klientu, ar pagal poreikį – dažniau. Neretai pradedantieji konsultantai su supervizoriumi dirba dar prieš pirmą kartą susitikdami su klientu. Detalesni reikalavimai individualioms ir grupinėms supervizijoms.

Profesinės priežiūros specialistą/supervizorių klausytojas pasirenka iš IP instituto pateikiamo sąrašo.

Viso kurso metu klausytojas privalo surinkti ne mažiau, nei 40 profesinės priežiūros valandų, iš kurių 20 akad. val. gali būti surinkta lankantis profesinės priežiūros grupėje, pas IP instituto dėstytoją.

Supervizijos ir Intervizijos apibūdinimas

Konsultavimo praktikoje supervizija, arba kitaip – profesine priežiūra – vadinama kolegiali pagalba, kai labiau kvalifikuotas ir patyręs konsultantas konsultuoja savo kolegą dėl darbo su klientu. Supervizija gali vykti individualiai arba grupėje. Gali būti vienkartinės ir tęstinės supervizijos.

Supervizija labai naudinga kiekvienam konsultantui ir yra praktikuojama per visą profesinės veiklos laikotarpį, o ypač reikalinga ir neišvengiama konsultavimo darbo pradžioje.

Supervizijos dėmesio centre gali būti kliento arba konsultanto problemos. Jos metu gali būti aptariama konsultavimo eiga, iškylantys sunkumai ar neaiškumai, konsultanto ir jo kliento jausmai (perkėlimas ir kontraperkėlimas), santykio konsultavime vystymasis ir prasmė, etinės dilemos, konsultavimo ribos, taikomi ir taikytini metodai ir procedūros, diagnostiniai klausimai, konsultavimo rezultatų įvertinimas, konsultavimo užbaigimas ir referavimas psichoterapijai ar kitokiam gydymui.

Pagrindinis profesinės priežiūros konsultacijų uždavinys – padėti klausytojui atpažinti ir įvardinti kliento gyvenimo stilių, jo metodus (kaip klientas stengiasi išvengti subjektyvaus „minuso“ ir patekti į subjektyvų „pliusą“) ir resursus.

Profesinės priežiūros konsultacijos – tai ir kolegiali pagalba programos dalyviui, pradedančiam konsultuoti klientus, kurioje daug padrąsinimo. Jų metu gali būti analizuojamas ir IP konsultavimo programos klausytojo gyvenimo stilius, ir jo pasireiškimas konsultuojant klientą bei įtaka programos dalyvio reakcijoms į kliento gyvenimo stilių, įvykius, jausmus ar elgesį.

Individuali supervizija – tai konsultavimo atvejo aptarimas su aukštesnės kvalifikacijos kolega.

Supervizijų grupėje konsultavimo atvejį aptaria keletas konsultantų (paprastai nuo 4 iki 12 žm.). Grupės darbui  vadovauja labiau patyręs ir kvalifikuotas konsultantas ar psichoterapeutas. Atvejo aptarime dalyvauja visi grupės nariai. Atvejai grupėje gali būti aptariami įvairiais būdais, taikant skirtingus metodus, atitinkamai pagal problemą, dalyvių ir vadovo nuomonę.

Baigus IP konsultavimo programą, konsultantai dažniau renkasi intervizijų grupę. Ji literatūroje dažnai vadinama „Balinto grupe“ – šio metodo pradininko Balinto vardu. Tai atvejų aptarimo grupė, kurioje dirba vieno lygio profesionalai, padėdami vienas kitam geriau suprasti tiek klientą, jo dinamiką, tiek konsultanto gyvenimo stiliaus įtaką konsultavimo procesui ir kylantiems sunkumams.

 

Literatūros studijos ir namų darbai

Privaloma literatūra prieš pradedant programą

1. Dreikurs Ferguson E. Adlerio teorijos įvadas. – Alytus, 2000, p. 23-28. (knygą įsigyti galima IP institute)
2. Adleris A. Žmogaus pažinimas. – V., Vaga, 2003 (galima pasiskolinti iš instituto).
3. Adleris A. Gyvenimo mokslas. – V., Margi Raštai, 2011.

Literatūra 1 sesijai „PSICHINĖ SVEIKATA IP POŽIŪRIU“

Privaloma literatūra:

1. Adleris A. Apie nervingąjį charakterį. Vilnius: Baltos Lankos, 2011 (teorinė dalis) (knygą galima įsigyti institute)

2. Adleris A. Žmogaus pažinimas, Vaga, 2003

3. Fritz Riemann. Pagrindinės baimės formos, 2004

4. R. Ruthe, L. Münzberger. Tipai ir temperamentai, Vaga, 1999

Rekomenduojama literatūra:
1. Verena Weigand. Moterų stresai: kaip juos įveikti. Vilnius: Alma Littera, 1998.
2. Rosalynn Carter, Susan K. Golant. Pagalba sergančiajam psichikos liga. Vilnius, 2002.
3. Kast, Verena. Atsisveikinimas su aukos vaidmeniu: gyventi savo gyvenimą. Vilnius: Dialogo kultūros inst., 2002.
4. Ulrich Trenckmann, Thomas W.Heinz. Alkoholis ir depresija. Vilnius: Vaga, 1999.
5. Deividas Melanas. Individuali psichoterapija ir psichodinamikos mokslas. Vilnius: Avicena, 1994.
6. Lerner, Harriet Goldhor. Pykčio šokis [vadovas moterims, norinčioms pakeisti santykius su artimiausiais žmonėmis]. Vilnius: VIA RECTA, 2000.
7. K. Horney „Neurotiška mūsų laikų asmenybė“. Apostrofa, 2008
8. Eric Berne „Žaidimai, kuriuos žaidžia žmonės: žmogiškųjų santykių psichologija“. Vaga, 2008

Literatūra 2 sesijai „ĮVADAS Į ADLERIETIŠKĄ KONSULTAVIMĄ“

Privaloma literatūra:
1. Kočiūnas, Rimantas. Psichologinis konsultavimas. Vilnius, 1995.
2. Corsini R.J., Wedding D., Šiuolaikinė Psichoterapija. – UAB „Poligrafija ir informatika“, 2011, p. 73-113 (knyga yra institute).
3. Laurinaitis E., Milašiūnas R., Psichoterapija. Knyga profesionalams ir smalsiesiems – Vaistų žinios, 2008, p. 145-170 (knyga yra institute).

Rekomenduojama literatūra:
Ролло Мэй „Искусство психологического консультирования“ Издательства: Институт общегуманитарных исследований, Астрель Пресс, 2008 г. (Rollo May „Art of Counseling“)

Papildoma literatūra:
1. Ansbacher H. L., Ansbacher R. R. (Eds.) The Individual Psychology of Alfred Adler. A Systematic presentation in selection of his writings. – N.Y.: Basic Books, 1956*
2. Dinkenmeyer Jr., Sperry L. Counseling and Pscychotherapy. An Integrated, Individual Psychology Approach. – Prentice-Hall, Inc, 2000*.
3. Oberst U.E., Stewart A.E. Adlerian Psychotherapy. An Advanced Appoach to Indivdual Psychotherapy. – N.Y.: Brunner-Routledge, 2003*.
4. Адлер А. Наука жить. – К.: Port-Royal, 1997, с. 71-84, 141-152.
5. Сидоренко Е. Терапия и тренинг по Альфреду Адлеру. – С-П., 2000, с. 50-60.

Literatūra 3 sesijai „PIRMAS SUSITIKIMAS SU KLIENTU“

Nurodyta literatūra nėra privaloma visa. Rekomenduojama pasirinkti bent vieną knygą iš sąrašo ir perskaityti skyrių apie pirmą susitikimą su klientu.

1. Kočiūnas, Rimantas. Psichologinis konsultavimas. Vilnius, 1995.
2. Irvin D. Jalom. Terapijos dovana
3. B. B. Griunvald, H.V. Makabi. Konsultirovanije semji (rusų k.) 2 skyrius
4. J. L. Herman. Trauma ir išgijimas. 7 skyrius

Namų darbai 4 sesijai „INFORMACIJOS APIE KLIENTO GYVENIMO STILIŲ RINKIMAS

Namų darbai turi būti atlikti iki 4 sesijos ir patvirtinti  namų darbus priimančios dėstytojos. Rekomenduojame namų darbus pateikti dėstytojai kuo anksčiau, nes prieš gaunant patvirtinimą, gali tekti juos taisyti.

Visas pirmų metų namų darbų užduotis priima ir patvirtina  Nerilė Norkūnė (nerilet@gmail.com)

Namų darbai: vieno asmens kreipimosi priežasties ir psichologinio portreto užrašymas.

Atliktą namų darbų užduotį klausytojas turės pristatyti kitos sesijos praktinėje dalyje.

Rekomenduojama literatūra:

1. Irvin D. Yalom, Meilės budelis ir kt. Psichoterapinės istorijos, Vaga, 2012

2. Irvin D. Yalom. Mamytė ir gyvenimo prasmė, Vaga, 2012

3. Irvin D. Yalom Terapijos dovana, Vaga, 2010.
4. Karen Horney „Neurotiška mūsų dienų asmenybė“, Apostrofa, 2004.
5. Patrick Casement „Mokausi iš paciento“, Pradai, 1997.
6. Сергей Владимирович ПЕТРУШИН „Мастерская психологического консультирования“
7. Ролло Мэй „ИСКУССТВО ПСИХОЛОГИЧЕСКОГО КОНСУЛЬТИРОВАНИЯ“

Namų darbai 5 sesijai „ANKSTYVIEJI PRISIMINIMAI“

Vieno asmens anamnezės užrašymas, kartu su kreipimosi priežastimi ir psichologiniu kliento portretu.

Namų darbai ir literatūra 6 sesijai „SAPNAI. ADLERIETIŠKAS KONSULTAVIMAS“

Namų darbai: Vieno asmens ankstyvųjų prisiminimų ir jei yra – sapnų, užrašymas (kartu su kreipimosi priežastimi ir psichologiniu kliento portretu, anamneze bei konsultavimo istorija). Užrašyme taip pat pateikiamos klausytojo idėjos apie kliento gyvenimo stilių ir jo sąsajas su kreipimosi informacija.

Skaitiniai:

A. Adleris. Apie nervingąjį charakterį. Baltos lankos, 2011

Rekomenduojama literatūra:

Dalia Kujalienė „Neįsisąmoninami psichikos reiškiniai“, 2012, Klaipėdos universiteto leidykla
Erich From „Pamiršta kalba. Įvadas į sapnų, pasakų ir mitų supratimą“, 2013, Vaga
Gražina Gudaitė „Asmenybės transformacija sapnuose, pasakose, mituose“, 2001, Tyto Alba
Robert Bosnak „Trumpas sapnų kursas“, 2013, Meridianus

Namų darbai 7 sesijai „POKYTIS KONSULTAVIME“

Pilnas vieno asmens gyvenimo stiliaus aprašymas.

Rekomenduojama literatūra:

Gražina Gudaitė „Santykis ir pokytis: tarpasmeninių ryšių gelminės prielaidos ir psichoterapija“, Vilniaus universiteto leidykla, 2008

Spencer Johnson, M.D. „Kas paėmė mano sūrį?“

Straipsnis „Šokis kaip psichoterapijos santykių metafora“, http://www.adleris.lt/_upl/454.pdf

Namų darbai po 7 sesijos (turi būti atlikti iki baigiamojo egzamino)

Du pilni naujų klientų gyvenimo stiliaus aprašymai. Visi atvejai turi būti supervizuoti nuo darbo su klientu pradžios. Vienas iš šių atvejų aprašų, papildytas, bus ginamas baigiamojo egzamino metu.

Literatūra 10 sesijai „PORŲ KONSULTAVIMAS“

Neištikimybė nėra banali, Baltos lankos, 2009

Literatūra 11 sesijai „ŠEIMOS KONSULTAVIMAS“

1. D. Čekuolienė. Šeimos psichologinis konsultavimas.- kn. „Vaikų konsultavimas“, Vilniaus universitetas, 2008, p. 198 – 221.
2. R. Bieliauskaitė. Individualiosios psichologijos metodų taikymas vaikų ir šeimos konsultavime.- kn. „Vaikų konsultavimas“, Vilniaus universitetas, 2008, p. 84-106.
3. Rudolf Dreikurs, Vicki Soltz. “Laimingi vaikai”. Vaga, Vilnius 2008

4. Vaikų psichologinis konsultavimas. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2008. (psl. 8-32; psl. 222-240).

5. Oaklander V. Paslėpti lobiai: vaiko vidinio pasaulio žemėlapis. Kaunas: Žmogaus psichologijos studija, 2012 (5 sk., psl. 81-106; 6 sk., psl. 107-134; 10 sk., psl. 196-208).

6. Adlerian Family Counseling, ed. O. Christensen, 1993

Literatūra 12 sesijai „VAIKŲ IR JAUNIMO KONSULTAVIMAS“

1. Vaikų psichologinis konsultavimas. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2008. (psl. 8-32; psl. 222-240).
2. Oaklander V. Paslėpti lobiai: vaiko vidinio pasaulio žemėlapis. Kaunas: Žmogaus psichologijos studija, 2012 (5 sk., psl. 81-106; 6 sk., psl. 107-134; 10 sk., psl. 196-208).

Literatūra 13 ir 14 sesijoms  „GRUPIŲ KONSULTAVIMAS“

1. Rimantas Kočiūnas (1998). Psichoterapinės grupės: teorija ir praktika. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. 219 p.
2. Rimantas Kočiūnas/ sudarytojas (1999). Grupinė psichoterapija Lietuvoje. Vilnius: Via Recta. 237 p.
3. Рудестам, Кьелл (1993). Групповая психотерапия. Москва: Универс. 367 p.
4. Grupinė psichoterapija Lietuvoje, teoriniai modeliai ir jų taikymas, 1999.
5. I. Jalom. Grupovaja psichoterapija (rusų k.)

Literatūra 15 ir 16 sesijoms „KONSULTAVIMAS KRIZIŲ METU“

Rekomenduojama literatūra:

  1. Gyvenimas po lūžio: Kultūrinių traumų psichologiniai padariniai. Sudarytoja D. Gailienė. Eugrimas, 2015.
  2. Albom M., Antradieniai su Moriu. Trigrama, 2009.
  3. Anneberg I., Sielvartas po savižudybės. Tyto alba, 2006.
  4. Herman J.L., Trauma ir išgijimas. Vaga, 2006.
  5. James J.W., Friedman R. Kai sielvartauja vaikai. Tyto alba, 2009.
  6. Kübler – Ross E., Apie mirtį ir mirimą. Katalikų pasaulis, 2001.
  7. Polukordienė K. O., Netekčių psichologija. 2008. http://www.gedintiems.lt/admin/spaw2/uploads/files/NetekciuPsichologija.pdf
  8. Savižudybių prevencijos idėjos. Sudarytoja D. Gailienė. Tyto alba, 2001.
  9. Schmitt E.E., Nojaus sūnus. Alma littera, 2006.
  10. Schmitt E.E., Milarepa. Alma littera, 2006.
  11. Schmitt E.E., Oskaras ir ponia Rožė. Alma littera, 2005.
  12. Schmitt E.E., Ponas Ibrahimas ir Korano gėlės. Alma littera, 2005.
  13. Shneidman E.S., Savižudžio sąmonė. ALK, 2002.
  14. Lerner, Harriet Goldhor. Pykčio šokis, Alma littera, 2012

  15. Mitch Albom. Penki žmonės, laukiantys tavęs rojuje, Alma littera, 2005

  16. Monika Peetz. Antradienio moterys, Vaga, 2011

 

Baigiamojo egzamino tvarka

Baigdami IP institutą, klausytojai laiko egzaminą, kurio metu pristato konsultuotą atvejį ir atsako į egzaminuotojų klausimus.

Prieš egzaminą pristatomas konsultavimo atvejo, kuris bus aptariamas egzamino metu, aprašymas. Atvejis turi būti aptartas profesinės priežiūros konsultacijose pagal profesinei priežiūrai keliamus reikalavimus, su klientu susitikta ne mažiau nei 6 kartus.

Atvejo aprašymas kartu su dviejų supervizorių patvirtinančiais parašais pristatomas IPI administracijai.

Atvejį programos dalyvis gali aprašyti ir egzaminui parengti savarankiškai, remdamasis konsultacijomis su profesinės priežiūros specialistu ir iškilusiomis įžvalgomis. Aprašydamas atvejį, klausytojas gali kreiptis konsultacijų ir į profesinės priežiūros specialistą.

Egzamino metu klausytojas atsako į egzaminuotojų klausimus, susijusius su aprašytu konsultavimo atveju ir IP teorija.

REIKALAVIMAI, KURIUOS KLAUSYTOJAS TURI ATITIKTI, PRAŠYDAMAS PRIIMTI LAIKYTI EGZAMINĄ:

Ne mažiau, nei 80 % sesijų valandų*.

Ta pati taisyklė galioja ir grupinės terapijos valandoms.

Gyvenimo stiliaus pažinimas individualiose  konsultacijose – ne mažiau, kaip 50 val.

Profesinė priežiūra – ne mažiau, nei 40 profesinės priežiūros valandų, iš kurių 20 akad. val. gali būti surinkta grupėje.

*Jei praėjo daugiau, nei vieneri metai po paskutinės klausytojo dalyvautos sesijos, klausytojui keliami papildomi reikalavimai, kuriuos jis turi išpildyti per pastaruosius metus (iki dokumentų pateikimo datos). Tai aptariama asmeniškai su kiekvienu klausytoju, remiantis  supervizorių ir administracijos rekomendacijomis.

ATVEJO APRAŠYMO KRITERIJAI

Atvejis aprašomas pagal pateikiamą atvejo aprašymo schemą.  Atvejis turi būti aptartas su profesinės priežiūros specialistu tuo metu, kai jis vyko.

Atvejo aprašymo apimtis – iki 10 puslapių (A4, Times New Roman 12 šriftas, 1 eilutės tarpai).

DOKUMENTŲ PRISTATYMO TVARKA IR TERMINAI

Konsultavimo atvejo aprašymas pristatomas elektroninėje versijoje (el. paštu).  Tuo pačiu metu pristatomi dviejų supervizorių darbo aprašą patvirtinantys parašai.

Iš karto po to siunčiami dokumentai, patvirtinantys, kad klausytojas atitinka IP konsultantų programai keliamus reikalavimus.

Parašų lapus ir pažymėjimų kopijas galima siųsti paštu, arba skenuotas jų versijas – elektroniniu paštu.

Jei klausytojas atitinka keliamus reikalavimus, skiriama egzamino data (dviejų mėnesių laikotarpyje nuo dokumentų pridavimo).

KITOS PASTABOS

Baigiamojo egzamino mokestis – 58 Eur.
Sutartu laiku  IPI dalininkų susirinkimo paskirta egzaminų komisija priima baigiamąjį egzaminą, kurio metu atvejį pateikęs IPI programos dalyvis atsako į tiesiogiai su IP teorija ir konsultavimo atveju susijusius klausimus.
Gynimas vyksta ne ilgiau nei 45 min.
Apie baigiamojo egzamino įvertinimą IP instituto klausytojui praneša IPI direktorius, žodžiu.
Raštišką pažymėjimą apie IP instituto baigimą ir visą išklausytą kursą bei atliktus darbus programos dalyvis gauna ne vėliau kaip per mėnesį po egzamino laikymo dienos.
Neigiamo įvertinimo atveju klausytojas mėnesio laikotarpyje gauna dėstytojų nuorodas ir pasiūlymus, susijusius su atvejo aprašymu. Klausytojui taip pat gali būti rekomenduojamas papildomas asmeninių konsultacijų ir/ar profesinės priežiūros konsultacijų kiekis.

 

Konsultavimo programos dėstytojai

Edita Heister – psichologė. IP instituto steigėja ir dėstytoja; adleristinės minties plitimo inciatorė nuo 1995 metų, IP analitikė; Miuncheno A. Adlerio instituto tarybos įgaliota profesinės priežiūros specialistė psichodinaminės psichoterapijos programos dalyviams Lietuvoje.

Dr. Rasa Bieliauskaitė – psichologė, VU docentė. IP instituto steigėja, direktorė ir dėstytoja; A. Adlerio idėjų sklaidoje aktyviai dalyvaujanti nuo 1992 metų; jau nuo ankstesnių metų besiriamianti Adlerio idėjomis mokydama studentus Vilniaus Universitete; IP psichodinaminės psichoterapijos programos dalyvė; Miuncheno A. Adlerio instituto tarybos deleguota profesinės priežiūros specialistė psichodinaminės psichoterapijos programos dalyviams Lietuvoje.

Silvestra Markuckienė

Algirdas Brukštus

Daina Kremensienė

Rasa Kardaitė Vėlyvienė

Rasa Barkauskienė

Samuel Shuerer – IP konsultantas, IP konsultavimo programą baigęs A. Adlerio institute Ciuriche. A. Adlerio instituto Latvijoje steigėjas ir direktorius. Specializacija: porų ir intymių poros santykių konsultavimas.

Programoje dėsto daugiau dėstytojų, kurie kviečiami, remiantis programos ir dalyvių profesinio augimo poreikiu.

 

Atsakymai į klausimus

Mieli kolegos,

 

Džiaugiamės, kad dalinatės su mumis savo rūpesčiais ir klausimais.

Naujas psichologų įstatymas, kuris išties ir neaišku kada dar bus priimtas – nors tikrai yra reikalingas – reglamentuoja psichologo profesijos veiklą, ją apibrėžia, aiškina, kokie reikalavimai psichologo licensijai turėtų būti. Analogiškai šiuo metu yra ruošiamas ir psichoterapijos įstatymas, kuris reglamentuoja psichoterapeuto profesiją.

Abu šie įstatymai niekaip nesusiję su IP konsultantų programos studijomis. Psichologai, kurie mokosi mūsų programoje, įgija praktinius konsultavimo įgūdžius, jiems tai yra kvalifikacijos kėlimas. Tiek psichologams, tiek ne psichologams šioje programoje tai yra tam tikro amato įgijimas. Kitų specialybių žmonės besimokantys IP konsultantų programoje jokiu būdu neįgija psichologo profesijos. Gautas žinias, įgūdžius, kompetencijas jie gali taikyti labai įvairiai: tiek savo profesijų rėmuose (ypač paranku pedagogams, verslininkams, vadybininkams, vadovams, socialiniams darbuotojams, medikams) tiek pradėdami naujas, tokių įgūdžių reikalaujančias veiklas:

  • asmenų konsultavimas įvairiais gyvenimo klausimais – darant pasirinkimus, išeinant iš krizės, sprendžiant konfliktus darbe ir šeimoje, ieškant, kas trukdo siekti pasirinkto tikslo ir panašiai
  • individualus ir grupinis konsultavimas auklėjimo klausimais – tai gali būti ir tėvų, ir įvairių specialistų grupės
  • grupių sukūrimas ir vedimas, panašiomis temomis kaip asmeninis konsultavimas

Esu tikra, kad ir daugiau veiklų galima sugalvoti dar, čia paminėjau tik tas, kuriose mūsų konsultantai jau veikia. Turbūt arčiausias analogas mūsų konsultantų statusui būtų koučingo specialistai, kurie irgi sėkmingai veikia būdami tokio paties statuso.

Vokietija vos ne vienintelė šalis, kur konsultantų statusas yra daugiau įstatymiškai įteisintas. Išties atsirandant daugiau žmonių užsiimančių konsultavimo veikla (ir ne tik IP), tikėkimės, kad bus siekiama šios profesijos licencijavimo, tiksliau, bus siekiama šias veiklas įvardinti kaip konkrečią profesiją

 

Pagarbiai

Individualiosios psichologijos instituto direktorė Rasa Bieliauskaitė